Paplūdiminis grundalas „Nematomasis”

Ar norėtumėte turėti nematomumo kepurę ir ją užsimovus žaisti slėpynes su draugais? Įdomu, kaip tada jie jus surastų! Nematomos kepurės pasitaiko tik pasakose? Tačiau… yra tokia žuvis, truputį permatoma. Jos vardas - paplūdiminis grundalas, o slapyvardis – „Nematomasis”. Vis dėlto šią mažą žuvytę įmanoma pastebėti – o žinote, kas tai mums palengvina? Ogi ant jos šono yra mažų juodų dėmelių. Suskaičiuokime, kiek jų yra:1, 2, 3, 4... net iki 10!

Vėjažuvė „Žalioji“ (vėjo tobis)

Jei kas norėtų Helovinui persirengti vėjažuvės skeletu, sukeltų tikrąją sumaištį! Kodėl? Šios žuvies skeletas yra žalias! Taigi mūsų vėjažuvės slapyvardis - „Žalioji“. Jos žiotys primena paukščio snapą - pailgos, su labai ilgais smailiais žandais ir su labai aštriais dantukais!

Paprastoji medūza „Želė”

Paprastosios medūzos kūnas yra permatomas ir primena želę, nes 98% sudaro vanduo. Todėl pavadinome ją „Žele”. Jos žiotys skirtos ne tik valgyti. Kai medūza nepajėgia suvalgyti visų savo pusryčių, grąžina juos tuo pačiu keliu. „Želė” gindamasi dilgina savo priešus, panašiai elgiasi medžiodama maistą. Laimei, mums nepakenks. Mes esame jautrūs jos nuodams, bet jie nėra mums labai pavojingi.

Trispyglė dyglė „Ragulka”

Ši maža žuvytė mėgsta eksperimentuoti su šukuosena. Ji – skiauterės mėgėja. Kaip tai įmanoma? Trispyglė dyglė turi tris judamus spyglius ant nugaros ir po kelis spyglius ant pilvo ir ant šonų.

Didysis tobis „Ilgiukas”

Ši žuvis yra plona ir labai, labai ilga – užauga iki 28 centimetrų. Turi du aiškius smailius dantukus. Jos kūnas labai raukšlėtas. Didysis tobis yra labai panašus į kitą žuvį – mažąjį tobį, tik, skirtingai negu mažojo tobio atveju, prie didžiojo tobio žando yra juoda dėmelė.

Menkė „Elegantiškasis ūselis”

Ar tikrinote, kaip atrodytumėte su ūsais? O Baltijos jūroje gyvena puiki, stambi ir elegantiška žuvis, turinti ant apatinio žando ilgąjį ūsą. Mūsų „Elegantiškojo ūselio” burnos didumas rodo, kad menkė pasirinko plėšrūnės karjerą. Ši didelė žuvis kaip keturiolikmetė senukė gali užaugti net iki 120 centimetrų. Menkė gyvena iki dvidešimt metų! „Elegantiškajam ūseliui” patinka, kai šalta, tad jis mielai plaukioja Baltijos jūros gelmėse.

Pilkasis ruonis „Saldutis”

Tai didžiausias Baltijos jūros ruonis. Ruonių patinai yra žymiai stambesni ir sunkesni už pateles. Nesunkiai atpažinsite, kas yra kas. Ruonio snukis yra pailgas kaip šuniuko, o nugara tamsesnė už pilvą, pilka, su mažomis, tamsiomis dėmelėmis. Pilkasis ruonis mėgsta valgyti žuvis.

Smėlinė krevetė „Juodaakė”

Šios permatomos krevetės kūnas nusėtas rudais taškeliais.

Jos akys didelės ir juodos, ant trumpų antenų, viena arti kitos.

Jos priekinių galūnių pora – svarbiausia, nes jų galuose yra nagučių.

“Juodaakė” dažnai aptinkama Baltijos jūros priekrančių smėlyje.

Didžioji antis „Puošeiva”

Kva, kva, kva! Kas taip triukšmauja? Ak, tai didžioji antis! „Puošeiva” padabino savo kojas oranžine spalva ir dabar puikuojasi jomis prieš visus. Antis gyvena ežeruose ir tvenkiniuose, žiemą persikelia arčiau Baltijos jūros pakrantės. Ten pasirenka savo “bazę”, kurios apylinkėse ir praleidžia kelis mėnesius: nuo rugsėjo iki gegužės.

Gauruotažnyplis (apželtkojis) krabas - „Azijietis”

Tai didžiausias Baltijos jūros vėžiagyvis. Jis išsiskiria masyviu šarvu. Priekinės kojos yra ginkluotos: jos virto žnyplėmis. Patinų žnyplės yra plaukuotos ir atrodo kaip kailinės pirštinės. Kodėl gauruotažnyplio krabo nuotaika tokia kovinga? Gauruotažnyplis krabas mėgsta valdyti viską ir išstumia kitus vėžiagyvius iš savo pasirinktos vietos.

Tikras banditas! Jam taip pat patinka naikinti žvejų tinklus ir vandens augalus.

Mėlynžnyplė krevetė – „Naktinukė”

Mūsų juros gyventojams puikiai sekasi tapti nematomiems. Štai dar vienas gyvūnėlis, kuris yra beveik nematomas. Mėlynžnyplė krevetė yra nedidelis vėžiagyvis. Jos akys kiek išsikišusios, ant antenų. Priekinės šios krevetės kojos baigiasi švelniomis žnypliukėmis. Koks grakštumas!

Jūrinis kūjagalvis (builis) – „Bjauriukas”

Jūrinis kūjagalvis yra keista, žvynų neturinti žuvis, kuri jokiame žuvų grožio konkurse nelaimėtų nė menkiausio prizo. „Bjauriukas” yra plėšrūnas. Jo galva labai didelė, ginkluota stambiais dygliais (šeši dygliai auga „stačiai”, keli – iš šonų). Baltijos jūroje kūjagalviai gali užaugti iki 33 centimetrų ir gyventi net septynerius metus.

Gulbė nebylė „Romantikė”

Ar žinai, kad gulbė nebylė yra didžiausias Baltijos jūros paukštis? Ji iš tikrųjų yra labai didelė! Dažnai aptinkame ją miestuose, išdidžiai plaukiančią tvenkiniuose. Mūsų „Romantikei” patinka juodas apavas, todėl jos kojos juodos. Gulbės patinas, norėdamas padaryti įspūdį savo išrinktajai, išskleidžia savo plunksnas. Kaip nustatyti gulbės amžių? Suaugusios gulbės galvą, prie pat oranžinio snapo, puošia didelė juoda dėmė.

Jūrų laputė „Gražianosė”

Lapė Baltijos jūroje? Taip negali būti! Jūrų laputė tai žuvis tik jai būdingu snukiu; apatinėje jos snukio pusėje auga daug trumpų ūselių.

Lašiša – „Rožinė karalienė”

Šios karališkosios žuvies kūno ilgis gali siekti daugiau negu vieną metrą. Jos žvynai sidabriniai, o nugara išmarginta juodomis dėmėmis. Šypsodamasi mums, lašiša parodo savo gražius dantukus. Didelės žiotys, daugybė aštrių dantų – tai įrodymai, kad lašiša yra plėšrūnė.

Smėlinė mija „Nedrąsuolė”

Ak! kokia didelė kriauklė! Smėlinė mija yra didžiausias Baltijos jūros moliuskas. Jos kriauklės ilgis – net 7 centimetrai; pati kriauklė gana stora, bet labai trapi, pailga, viename gale iš jos išeina vamzdelis.

Rudagalvis kiras „Valytojas”

Šis smulkus „šviesiaplaukis” tai rudagalvis kiras, kuris pavasarį ir vasadrą dažosi juodai, bet jau į rugpjūčio pabaigą dauguma juodų plunksnų byra – tik retkarčiais, prie ausies lieka tamsesnė dėmė. Kai jaunasis kiras išskleidžia savo sparnus, ant jų galima pastebėti unikalų raštą. Kirui patinka ryški raudona spalva, tokios yra jo kojos bei snapas. Kiro balsas - toli gražu ne saldieji čiulbėjimai.

Jūrų kiaulė - „Riebulė”

Ar žinote, kad Baltijos jūroje gyvena delfino giminaitė? Jūrų kiaulė mažesnė už delfiną, užauga tik iki 180 centimetrų. Jos verpsto formos kūnas puikiai pritaikytas gyventi jūroje. Jūrų kiaulės nugara juoda, šonai pilki, pilvas baltas. Ak, tik pažiūrėkite į jos peleką. Jūrų kiaulei patinka viešai puikuotis savo lygia ir stangria oda, jos kūnas nėra plaukuotas, o po oda yra storas riebalų sluoksnis. Ji visada žaidžia viena arba tik artimiausių draugų kompanijoje. Ji baili. Kadangi ji neprisiriša prie žmonių kaip jos pusbrolis delfinas, sunku ją įkalbinti gyventi nelaisvėje.

Įvairiaspalvė nereidė – „Tušinukas”

Šis gyvūnėlis – ilgiausia iš visų daugiašėrių žieduotųjų kirmėlių. Jiegu mums pavyktų paskatinti nereidę išsitiesti, jos kūnas būtų maždaug tušinuko ilgumo. Nereidės kojytės apaugusios šėriais.

Valgomoji midija –„Bičiulė”

Ši tamsi kriauklė, kurios ilgis siekia 2-5 centimetrų, yra valgomoji midija. Abi kriauklės pusės sujungtos beveik „be užtrauktuko”. Midija gamina siūlus, kuriais prisitvirtina prie kietų daiktų prie dugno – jai labiausiai patinka būti ten, kur daug akmenų, ir ji nebijo Baltijos jūros gelmių, apsilanko net 50 metrų gylyje.

Taukžuvė – „Dėmelė”

Gal tai žaltys? Ne, tai taukžuvė! Jos kūnas toks ilgas kaip sąsiuvinio ilgesnis šonas.

Mūsų į žaltį panaši žuvytė bando jus pabučiuoti. Ji yra išskirtinė, nes jos nugarinio peleko pamatas nuo galvos iki uodegos. Ant jos nugaros yra nuo 9 iki 12 apvalių, juodų dėmių. Gal pavadinsime šią žuvytę „Dėmele”? Kaip manote?

Jūrinė šarka - „Trys pirštai”

Ji panaši į balandį, bet jos plunksnos juodos ir baltos. Kokia įspūdinga jos snapo bei kojų spalva – raudona! Šis paukštelis turi po tris kojų pirščiukus. Jie iš dalies suaugę. O jūs kiek pirštų turite?

Jūrų gilė – „Tulpė”

Išskirtinis vėžiagyvis. Jūrų gilės kriauklė susideda iš šešių atskirų plokštelių, o virš jų yra dar dviejų dalių dangtis. Todėl jūrų gilė primena gėlę – pavadinkime ją „Tulpe”. Vietoj kojyčių ji turi „garbanotus” ūsus, kuriais valgo ir valo vandenį. Jūrų gilė yra labai maža – pasiekia tik vieną centimetrą. O kokios formos jos kūnas? Štai jos kūno forma atspindi jos gyvenimo būdą. Jiegu jūrų gilė gyvena viena ir mėgaujasi savo vienatve, yra žema ir plati. Jeigu ji gyvena kartu su šeima, yra liekna ir aušta, nes neturi daug vietos. Augdama, ji palieka savo silpnesnius giminaičius žemai, o pati kyla aukštyn.

Jūros tarakonas – „Milžinas”

Koks milžinas! Nieko keista, jūros tarakonas yra didžiausias Baltijos jūros vėžiagyvis, jo kūno ilgis – net iki 8 centimetrų. Mūsų „Milžino” kūnas plokščias, jo galva – mažytė, o kitame kūno gale matome storą pilvelį, kuris vis labiau siaurėja.

Baltijinė makoma - „Rožinė“

Mažas moliuskas šviesia ir blizgia kriaukle. Baltijinė makoma labiausiai mėgsta žaisti slėpynių – ji įsirausia dugne ir iškiša tik savo dviejų antenų galus – šiomis antenomis ieškoma maisto. „Rožinė” filtruoja vandenį ir dumblėtame dugne jaučiasi kaip inkstas tankuose arba, kaip sako lenkai, kaip žuvis vandenyje. Baltijinė makoma nevengia užteršto vandens bei vietų, kur yra nedaug deguonies. Baltijinė makoma yra plokščių žuvų grobis.

Upinė žuvėdra „Spalvingoji“

Upinė žuvėdra yra paukštis turintis gražius, siaurus sparnus. Ji mėgsta „spalvų žaidimus. Jos galva paprastai būna juoda, bet žiemą jos kaktos plunksnos keičia spalvą į baltą. Jos snapas yra raudonas su juodu smailiu galu, bet žiemą jis tampa visiškai rudas. Tik jos trumpos kojos visą laiką būna raudonos. Ar pavadinsime upinę žuvėdrą „Spalvingąja”? Žuvėdra gražiai išskleidžia savo uodegą, tarsi norėdama atskleisti savo elegantiškumą. Karaokė koncerte šis paukštis gieda garsiausiai. Jeigu tik jam kas nors patinka, šaukia: „kirri-kirri-kirri” arba „krek-krek-krek”.

Širdutė - „Įsimylėjėlė“

Ak, šis moliuskas tiesiog turi būti įsimylėjęs! Kodėl? Jei sujungtumėme abi jo krauklės puses, ji atrodytų kaip širdis.

Mūsų „Įsimylėjėlei“ patinka seklūs Batltijos jūros vandenys ir jai nebaisu jokia vandens tarša. Suaugusi širdutė gyvena dugne, o jauniklius galima aptikti žaidžiančius ant augalų, kartais net sujungtus savo padarytais siūlais.

Otas „Apvalusis”

Tai yra didelė ir plėšri žuvis. Baltijos jūroje ji gali užaugti net iki 60 centimetrų. Jeigu norėtumėte ją apipiešti (be uodegos), tai išeitų jums ratas!

Silkė "Sidabrėlė"

Kas taip mirga Baltijos jūros vandenyse? Ar tai lobis? Princesės diademas? Tai silkė! Jos žvynai sidabriniai ir tai jie blizga po vandeniu. Beje, silkė dažnai pameta savo žvynus.

Upinė plekšnė – „Šiurkštuolė”

Upinė plekšnė mėgsta maskavimosi žaidimą – abi jos akys yra vienoje galvos pusėje, todėl ji atrodo tarsi nuolat gulėtų ant vieno šono (daugumai plekšnių labiai patinka kairė pusė, bet yra ir dešinės pusės mėgėjų). Baltojos jūroje upinė plekšnė užauga iki 20-30 centimetrų.

Šprotas „Vitaminėlis”

Maža žuvelė, labai panaši į silkę. Jeigu paglostysite jos pilvelį nuo uodegos iki snukio, pajusite aštrias žvynų briaunas. Jos nugarinis pelekas yra truputį kitoje vietoje negu silkės nugarinis pelekas.

Ciegorius (jūrų rupūžė) - „Siurbtukas”

Ar ši žuvis – boksininkė? Jos kūnas atrodo apmuštas, tarsi ji ką tik būtų išėjusi iš ringo. Ne! – tai ciegorius. Jis tiesiog savotiškas. Jo pilviniai pelekai virto siurbtuku, kuriuo ciegorius gali prisisiurbti prie akmenų arba didesnių dumblių. Todėl pervadinkime ciegorių „Siurbtuku”.

Gyvatadatė (jūrų yla, mažoji adatžuvė) – „juostelė”

Ar tai kažkieno uodegėlė? Ne, tai žuvytė. Jos pavadinimas – gyvatadatė. Ji užauga iki 30 centimetrų. Būdama paauglė, turi papildomą peleką apatinėje kūno pusėje. Ji neturi uodeginio peleko (tuo ir skiriasi nuo didžiosios adatžuvės, kitaip vadinamos jūros adata).

Smėlinė vandenė – „Mažiukė”

Tai vienas mažiausių Baltijos jūros moliuskų – jo kriauklė tik 3 centimetrų aukščio. Smėlinės vandenės snukutis baltas, dažnai su dviem dėmėmis.

Sausumos šoniplauka „Miegalė”

Sausumos šonikplaukos kūno ilgis – iki 2 centimetrų. Dalį jos kūno sudaro dvi antenos.

Sausumos šoniplaukai labiausiai patinka gyventi drėgname ramių paplūdimių smėlyje. Ji linkusi vengti žmonių, dieną – slepiasi po jūros išmestais medžių gabalais ir jūržolėmis. Pamačiusi saulę, sausumos šoniplauka bėga nuo šviesos, dažnai šokdama. Kaip surasti pasislėpusią sausumos šoniplauką? Paieškokite smėlyje jos urvelių.