Tai didžiausias Baltijos jūros ruonis. Ruonių patinai yra žymiai stambesni ir sunkesni už pateles. Nesunkiai atpažinsite, kas yra kas. Ruonio snukis yra pailgas kaip šuniuko, o nugara tamsesnė už pilvą, pilka, su mažomis, tamsiomis dėmelėmis. Pilkasis ruonis mėgsta valgyti žuvis.
„Saldutis” mėgsta leisti laiką su šeima ir pažįstamais. Jis - dieninis gyvūnas, naktimis miega, kas kelias minutes prabunda giliai atsikvėpti. Pilkasis ruonis gali miegoti tiek sausumoje, tiek vandenyje. Sausumoje pilkasis ruonis juda truputį nerangiai, banguojančiais judesiais, užsimodamas visu kūnu ir priekinėmis galūnėmis. Užtat vandenyje ruonis jaučiasi puikiai, tarsi parodydamas, kam jam reikalingos užpakalinės galūnės.
Migruodamas ruonis kas kažkiek laiko išlenda į krantą pailsėti. Tačiau sausumoje jis jaučiasi nesaugus ir paprastai, pailsėjęs kelias valandas, vėl grįžta į jūrą. Jis yra įdėmus stebėtojas. Pamatęs artėjantį žmogų ar kitą pavojų, bėga į vandenį. Tik sirgdamas „Saldutis” gali atrodyti draugiškai nusiteikęs ir gal net leis mums prieiti arčiau. Tačiau būkime atsargūs! – mums priėjus per arti, ruonis gali mus užpulti ir net skaudžiai įkąsti.
Ruoniuko-jauniklio kailis yra baltas ir pūkuotas. Mamos pienu maitinamas ruoniukas jau po dviejų savaičių sveria triskart daugiau negu ką tik gimęs. Ar galite tai įsivaizduoti?
Ar žinote, koks Helo nerijos obiektas yra susijęs su „Saldučiu”? Tai „Fokarium”, ruonių prieglobstis, kuriame rūpinamasi ruoniais. Baltijos jūros pakrantėje aptikę sergantį ruonį, paskambinkite į Helo nerijos jūros mokslinių tyrimų centrą. Jo darbuotojai atvažiuos ir stengsis padėti ruoniui. Tai vadinasi reabilitacija. Jūros centre vykdoma taip pat edukacinė veikla. Būtinai apsilankykite jame su savo tėvais – tikrai verta pamatyti ruonius.